Nepelnytai nuvertintas Brownas, Pačėso manevrai ir Pociaus taškų kaina


Krepšinis grįžo į Vilnių“. „LKL grandų akistatoje – vėl intriga“. Tokiomis ir panašiomis antraštėmis buvo sutikta Vilniaus Lietuvos ryto pergalė (78:72) prieš Žalgirį. Štai keturi akcentai po šių rungtynių Siemens arenoje.

 

 

BROWNAS NUVERTINTAS NEPELNYTAI

 

Sirgalių ir net krepšinio analitikų Kendrickas Brownas buvo nurašytas, vos tik paskelbus apie Lietuvos ryto sutartį su juo. Būta netgi patyčių.

 

Iš Olandijos vidutiniokų įsigytas ribotų perspektyvų amerikietis nekėlė pasitikėjimo.

 

Argumentų, kad Brownas nuvertinamas nepagrįstai buvo galima rasti ne vieną. Svarbiausias ko gero tas: Lietuvos rytas jau nebežaidžia Europoje ir įžaidėjas šį sezoną reikalingas tik LKL kovoms.

 

Ir kovoms su Žalgiriu. Ką Žalgiris priešpastato šioje pozicijoje? Tik savo paties šešėlį primenantį Mantą Kalnietį ir to šešėlio nepelnytai, bet visiškai pritemdytą Luką Lekavičių.

 

Nereikia super aukštos klasės įžaidėjo, kad šį sezoną perspjautum tuos du.

 

Be to, įsigydamas Browną Pačėsas pabrėžė šio amerikiečio savybes. Lekavičius greitas? „Mes įsigijome dar greitesnį“.

 

Brownas neparankus varžovas nei Lekavičiui, kuris mėgsta turėti greičio persvarą prie oponentus, nei Kalniečiui.

 

Kalnietis galėtų „centruoti“ žaisdamas prieš žemesnius įžaidėjus, ką dažnai, pavyzdžiui, daro Tomas Satoranskis ar Dmitris Diamantidis, bet taip žaidžiančio Kalniečio per karjerą beveik nematėme.

 

Be abejo, mažylis Brownas Pačėsui pirmiausia svarbus kaip puolimo opcija – organizuoti kontraatakas, nardyti į baudos aikštelę ir mesti iš toli.

 

Neišvengė klaidų sekmadienio mače, tačiau leido suprasti, kad visa tai jis gali. Parodė ir tai, kad gali būti pakankamai kibus gynyboje.

 

Dengiamas Browno Lekavičius prametė visus 5 metimus (0/5), Kalnietis pozicinių atakų metu, dengiamas Browno, iš žaidimo pelnė tik 2 taškus (po prasiveržimo palei galinę liniją).

 

Kita vetus, Žalgirio įžaidėjai neblizgėjo žaisdami ir prieš kitus oponentus.

 

 

 

AR ŽALGIRIS RYŠIS DAR VIENAM PIRKINIUI?

 

Lietuvos rytas gynybą baudos aikštelėje dar sustiprino lenku Adamu Lapeta.

 

Žalgiris dar prieš Naujuosius neteko Roberto Javtoko, ir šio veterano netektis atvėrė gėdingai dideles skyles Žalgirio žaidime po krepšiu.

 

Real veteranas Felipe Reyesas sužaidė rezultatyviausias karjeros rungtynes Eurolygoje, o Gustavas Ayonas pasiekė atkovotų kamuolių rekordą, kai Žalgiris viešėjo Madride.

 

Iano Vougiouko ir Brocko Motumo niekaip nepavadinsi gynybos ramsčiais. Graikas mače su Lietuvos rytu atkovojo vos 3 kamuolius.

 

Norint garbingai užbaigti pasirodymą Eurolygoje ir apginti LKL čempionų titulą, Žalgiriui būtinas vidurio puolėjas.

 

Klausimas tik: ar Kauno klubas ryšis naujam pirkiniui ar tikėsis, jog paspirtimi taps drąsos įgavęs jaunasis Martynas Sajus.

 

Žalgirio klube už pirkinius atsakingas šios srities genijumi laikomas Ginas Rutkauskas, tačiau būtent jis turės prisiimti didžiausią atsakomybę, jei spragų, kurių neužlopė Gintaras Krapikas, nesugebės užlopyti ir Šarūnas Jasikevičius.

 

Gerai sukomplektuota komanda negali sugriūti iškritus tokiam žaidėjui kaip 35-erių Javtokas.

 

 

POCIAUS VIENO TAŠKO KAINA EURAIS

 

Jei Lietuvos žiniasklaida teisi, sakydama, kad Martynas Pocius per mėnesį Žalgiryje uždirba 20 tūkst. eurų, liepos pabaigoje sutartį pasirašiusiam Pociui Žalgiris dar iki žiemos turėjo perversti 80 tūkst. eurų.

 

Iki gruodžio Eurolygoje Pocius per 7 rungtynes sukrapštė vos 11 taškų. Tai reiškia, kad vienas Pociaus taškas Eurolygoje Žalgiriui rudenį atsiėjo daugiau nei po 7200 eurų.

 

Dar yra LKL, kur Pocius rudenį sužaidė 8 mačus ir pelnė 63 taškus. Įskaitant LKL, vienas Pociaus taškas rudenį buvo vertas 1081 euro.

 

Gruodį Pociaus rezultatyvumas Eurolygoje gan žymiai pakilo: nuo 1,6 taško spalio-lapkričio mėnesiais iki 7,2 taško gruodžio-sausio mėnesiais.

 

LKL lygoje tokio drastiško pokyčio nebuvo tačiau, žiemą Pocius ir čia žaidė rezultatyviau – nuo 7,9 spalio-lapkričio mėnesiais iki 9,3 taško gruodžio-sausio mėnesiais, neskaitant pastarosios akistatos su „Lietuvos rytu“.

 

Buvo vilčių, kad Jasikevičiaus paskyrimas atgaivins Žalgirio žaidimą perimetre. Madride tai buvo juntama: Renaldas Seibutis, Olivier Hanlanas ir netgi Mantas Kalnietis žaidė pastebimai veržliau.

 

Vilkėdamas Žalgirio marškinėlius, prieš Tomo Pačėso vadovaujamą Sopoto komandą Pocius buvo žaidęs 6 kartus, vidutiniškai rinkdamas po 12,6 per rungtynes.

 

Bet sekmadienio rungtynėse ginklu Jasikevičiaus rankose Pocius netapo.

 

Prametė abu metimus, ir tai buvo pirmas kartas po 13-likos rungtynių iš eilės, kai Pocius aikštėje praleido mažiau nei 10 minučių ir nepelnė nė taško.

 

 

PAČĖSO ŽAIDIMAS MODELIUOJAMAS NUGALĖTI ŽALGIRĮ

 

Antaną Kavaliauską į ketvirto numerio poziciją Pačėsas nustūmė tik atėjęs į Lietuvos rytą. Ne prieš mačą su Žalgiriu, kaip daug kas rašė.

 

Pačėsas aiškino taip: Kavaliauskas turi gerą metimą iš vidutinio nuotolio, todėl be reikalo nemėto iš toliau.

 

Tiek Marcelo Nicola, tiek rinktinės treneris Jonas Kazlauskas Kavaliauską matė tik kaip liūtą baudos aikštelėje. Bet, pasak Pačėso, jis gali būti pavojingas ir perimtetre.

 

Yra ir kitas paaiškinimas: Kavaliauskas ir Artūras Gudaitis yra brangiausiai apmokami Lietuvos ryto žaidėjai, todėl marinuoti vieną ant suolo būtų per didelė prabanga. Turi žaisti vienu metu.

 

M.Nicola iš pradžių irgi mąstė panašiai, tačiau jo planas paversti sunkiuoju krašto puolėju Gudaitį, kaip pastebėjo Jonas Vainauskas, buvo labiau anekdotinis.

 

Pačėsas į Lietuvos rytą atėjo jau žinodamas, kad sezonas Europoje baigtas ir kad teliko vienas ambicingas tikslas – nukarūnuoti Žalgirį.

 

Jokių kitų varžovų. Tik Žalgiris.

 

Būtent todėl Kavaliausko nustūmimas į ketvirtą poziciją ir perša mintį, kad tai nuo pat pradžių buvo daroma modeliuojant žaidimą prieš Žalgirį. Tai liudija ir tokio žaidėjo kaip Brownas įsigijimas.

 

Paulius Jankūnas visuomet buvo grėsmė Lietuvos rytui. Dar didesne grėsme tapo, kai Lietuvos ryte sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje ėmė žaisti Gediminas Orelikas ir Kšyštofas Lavrinovičius.

 

Pirmasis neturi jokių šansų sustabdyti agresyviai mėgstantį žaisti Jankūną, antrasis taip pat nėra patikimiausias žaidėjas gynyboje.

 

Kavaliauskas skamba kaip išeitis.

 

Sekmadienį jis žaidė po ligos, Jankūnas sumetė 22 taškus. Be to, ir pats Pačėso eksperimentas dar tik šlifuojamas, todėl (galimame) LKL ar Karaliaus Mindaugo finale ši mikrodvikova turėtų būti kur kas įdomesnė.

 

Beje, mače su Žalgiriu Kavaliauskas vos kartą metė iš vidutinio nuotolio. Ir pataikė.