Lietuva – Ukraina: 6 pastebėjimai


 

Lietuvos krepšinio rinktinė pratęsė kontrolinių rungtynių maratoną, Klaipėdoje 70:54 nugalėdama Ukrainos krepšininkus. 6 pastebėjimai apie šias rungtynes:

 

1. Tikrojo Kalniečio dar reikia palaukti

Mantą Kalnietį, besitvarkantį galvos raištį, vaizdo pakartojimuose matėme dažniau nei žaidžiantį sėkmingą epizodą. Rungtynes pradėjo starto penkete ir aikštelėje praleido daugiau nei bet kuris kitas žaidėjas (24,1 min.). Tiesiogiai prie taškų sąskaitos M.Kalnietis prisidėjo tik priešpaskutinę antrojo kėlinio minutę, kai realizavo baudos metimą. Pirmą rezultatyvų perdavimą atliko dar vėliau. Tai reiškia, kad pirmuosius 33 taškus Lietuvos rinktinė pelnė be tiesioginio Kalniečio indėlio (taškų ar rezultatyvaus perdavimo). Iš viso per rungtynes geriausias rinktinės žaidėjas praėjusių metų Europos čempionate pelnė 4 taškus ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.

 

2. Komandinė gynyba veikia geriau nei individuali

Pirmosios 20 minučių atskleidė Lietuvos rinktinės spragą – silpną gynybą vienas prieš vieną. Jei ankstesnėse draugiškose rungtynėse pakako drausmingos komandinės gynybės, šįkart – ne. Ukraina turi daugiau individualiai stiprių žaidėjų nei Latvija ar Suomija, ir iki didžiosios pertraukos Jeteris, Gladyras, Kravcovas nesunkiai rinkdavo taškus epizoduose vienas prieš vieną. Žinoma, po pertraukos vaizdą aikštelėje ženkliai pakeitė brolių tandemas.

 

3. Brolių tandemas – geriausia gynybos opcija baudos aikštelėje?

Iki didžiosios pertraukos lietuviai turėjo krūvą vargo gynyboje. Nė vienas iš aukštaūgių tandemų nežaidė patikimai. Trečiąjį kėlinį penkete pradėjo abu broliai, ir Lietuvos rinktinės gynyba po krepšių tapo tiesiog neįveikiama. Skamba neįtikėtinai turint omeny tai, kad Lavrinovičiai formaliai laikomi silpnais aukštaūgiais gynyboje. Trečiąjį kėlinį lietuviai pradėjo spurtu 10:0 ir tai buvo išties įspūdinga: Ukraina, kaip ir iki pertraukos, toliau aktyviai žaidė baudos aikštelėje, bet svečių aukštaūgiai tai pamesdavo kamuolius, tai atlikdavo neparuoštus metimus, tai į Brolius atsitrenkdavo kaip į sieną. 10 balų.

 

4. Schemos svarbiau nei lyderio paieška

Kai Linas Kleiza pasitraukė iš rinktinės, pasipylė speliojimai, kas taps formaliu rinktinės lyderiu. Žmogumi, kuris individualiais veiksmais patemps komandą sunkiausiais momentais. Kai atrodė, kad kraunamės lagaminus, būtent Kleiza išgelbėjo rinktinę epiniame mače su bosniais praėjusių metų Europos čempionate Slovėnijoje. Dabar jo nėra. Rungtynės su ukrainiečiais parodė, kad sunkiais momentais Kazlausko schemos vis dėlto svarbesnės nei vieno ar kito žaidėjo gebėjimas patempti komandą į priekį individualiai. Žinoma, tai tik draugiškos rungtynės ir tie sunkūs momentai pasitaikė pirmoje rungtynių pusėje. Belieka palaukti svarbesnių rungtynių, Jono Valančiūno sugrįžimo, Kalniečio geresnės formos ir sunkių akimirkų rungtynių pabaigose, bet kol kas lyderis šioje komandoje neryškėja. Gali būti, kad ir neišryškės.

 

5. Greitos atakos = įgyta persvara

Iki didžiosios pertraukos Lietuvos rinktinė nealiko nė vienos greitos atakos. Galėjo kartą antrajame kėlinyje, bet Šarūnas Vasiliauskas baudos aikštelėje kažko pabūgo ir pats ją sustabdė, grįždamas prie tritaškio. Pagerini žaidimą gynyboje iki metimo stadijos, atsiranda daugiau galimybių greitoms atakoms. Antroje rungtynių pusėje į priekį lietuviai šaudavo žymiai dažniau ir persvara ėmė augti. Krepšinio ABC.

 

6. Beviltiškas prasiveržimų efektyvumas

Ukrainos priekinė linija ne ta, kuri leistų draskyti savo gynybą prasiveržimais. Pocius, Seibutis, Gailius tuo puikiai įsitikino. Jų prasiveržimai geriausiu atveju baigdavosi bloku, po kurio kamuoly atitekdavo lietuviams. Išskyrus vieną kitą atvejį, pavyzdžiui, tą kai prasiveržęs Pocius gražiai iškišo perdavimą Jonui Mačiuliui.

 

 

5.00 kad Ukraina pasaulio čempionato C grupėje užims 1-2 vietas

5.00 kad Lietuva pasaulio čempionate laimės medalį