Įsibėgėjant pasirengimo ciklui: 6 įžvalgos apie Lietuvos rinktinę


Lietuvos krepšinio rinktinė tęsia pasirengimą Europos čempionatui. Mačą su austrais praleis Mindaugas Kuzminskas, Renaldas Seibutis, Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis ir Antanas Kavaliauskas. Tačiau pagaliau žais Jonas Valančiūnas.

Ką apie Lietuvos rinktinę galime pasakyti po rungtynių su australais ir suomiais?

 

Jankūnas beviltiškas žaidime vienas prieš vieną

Rungtynėse su australais Paulius Jankūnas buvo tiesiog beviltiškas žaisdamas, tiksliau – bandydamas žaisti vienas prieš vieną, nors tokią galimybę dažnai gaudavo.

Labai nuspėjamas, pernelyg lėtas. Kone visos tokios atakos atsidurdavo aklavietėje.

Mače su suomiais individualių Jankūno mėginimų pralaužti skylę varžovų gynybos sienoje beveik nematėme, ir tai „Žalgirio“ veteranui leido sužaisti puikias rungtynes.

Maitinamas kamuoliais Jankūnas surinko 11 taškų, ir daugumą atakų, kurias jis užbaigdavo, buvo galima vadinti tiesiog pavyzdinėmis.

 

Iš Gudaičio ketvirto numerio nebus

Iš Artūro Gudaičio nulipdyti ketvirtą numerį – šį darbą Jonas Kazlauskas palieka „Lietuvos ryto“ strategui Marcelo Nicola.

Šioje pozicijoje žaidęs argentinietis tam galbūt yra tinkamiausias žmogus, o rinktinėje Gudaičio perkvalifikavimui tiesiog nėra laiko.

Apie tai kalbėjo pats Kazlauskas, todėl čia ir galima dėti tašką: Gudaitis į rinktinę pretenduoja tik kaip vidurio puolėjas.

 

Įrodinėja netinkantys rinktinei?

Iš pradžių visi lyg ir sutarė, kad konkurencija šiemet kaip niekad didelė, kad naujokų būrys milžiniškas ir kiekvienas turi šansų, pirmosios kontrolinės rungtynės tarp naujokų padarė gan didelę takoskyrą.

Lukui Lekavičiui ir Domantui Saboniui žarstomi komplimentai, tuo tarpu Rokas Giedraitis, Marius Runkauskas ir netgi Deividas Gailius kol kas tik „įrodinėja esą netinkami rinktinei“.

Tai pasiskolinta frazė, kurią dabar mėgstama naudoti kalbant apie ne patį sėkmingiausią kandidatų žaidimą. Jokios apeliacijos, kad į rinktinę šie žaidėjai pakviesti nepelnytai.

Giedraičiui lipti per galvas galbūt trukdo minkštas lietuviškas charakteris. Turi suprasti: tikrai negaus 30 minučių per rungtynes, kad atsiskleistų. Turi griebti šansą.

Runkausko žaidime akivaizdžiai trūksta laisvumo. Šis 29-erių naujokas, panašu, susikaupęs į tai, kaip nepadaryti kažko blogo, ir tai varžo jo žaidimą.

Gailius, formaliai tvirtesnis kandidatas, atskiruose epizoduose išsiskiria individualiais blykstelėjimais, ir tai sugebantis atsarginis žaidėjas Europos čempionate ko gero būtų reikalingas.

Tačiau norint įtikinti, per artimiausias rungtynes reikės daugiau nei išprovokuota pražanga ar firminis „jump shot'as“, spjovus į komandos derinius.

Susidaro įspūdis, kad nuolatinė koncentracija yra tai, ko labiausia stinga Gailiaus žaidime.

Vieną akimirką jis gali sužaisti it tikras Eurolygos komandos lyderis – užtikrintai, su milžinišku pasitikėjimu, kitą – vaikiškai pražiopsoti pro nugarą sprunkantį varžovą. Toks jis buvo ir „Neptūne“.

Kita vertus, žaisdamas individualiai puolime jis sugeba priimti ne pačius blogiausius sprendimus, ir Kazlauskui tai turėtų daryti įspūdį.

 

Sabonis turi garantuotą vietą rinktinėje

Ar bent turėtų turėti. Jonas Vainauskas, buvęs „Lietuvos ryto“ vadovas, sako, kad imtų Sabonį į galutinį dvyliktuką, net jei reiktų rinktis tarp jo ir Jankūno.

Kęstutis Kezmūra dvi vasaras iš eilės atsisakė Donato Motiejūno paslaugų, nors logika, kuria remiasi ir Vainauskas – kad jaunas, perspektyvus ateities žaidėjas (galbūt net ateities rinktinės lyderis) privalo būti rinktinėje jau dabar, atrodo savaime suprantama.

Kazlauskas mėgsta kartoti, kad rinktinėje turi žaist tą dieną stipriausi žaidėjai, tačiau, panašu, kad netgi jis pasirengęs suteikti jaunėliui Sabui galimybę avansu.

Ir ne tik todėl, kad sunkiojo krašto pozicija problematiška.

Juolab, kad svarbiausi artimiausių metų tikslai susiję su Rio olimpinėmis žaidynėmis, o ne su Europos čempionatu.

 

Lyderių snūduriavimas nieko blogo nežada

Mantas Kalnietis dalija perdavimus, bet nesiima taškų rinkėjo vaidmens. Renaldas Seibutis žaidžia patikimai, bet „nesiima ant savęs“ tiek daug kaip galėtų. Jonas Mačiulis taip pat pakankamai tylus – toks jis buvo ir praėjusios vasaros pasirengimo cikle.

Tai jokie pavojaus ženklai. Šie žmonės žais ir žais labai gerai, kai to labiausiai reikės.Dabar metas žibėti Lukui Lekavičiui ir kitiems naujokams.

 

Valančiūnas keičia viską

Jau rašiau, kad Jonas Valančiūnas taps itin svarbiu lakmuso popierėliu vertinant įžaidėjų galimybes.

Puikus Lekavičiaus žaidimas pirmose rungtynėse bus pamirštas, jei „Žalgirio“ mažylis nesugebės įmesti kamuolio JV ar kitaip išnaudoti pagrindinio vidurio puolėjo.

Valančiūnas yra svarbiausias žmogus šioje komandoje, todėl susižaidimas su juo gali gerokai kilstelėti šansus tų, kuriems kol kas ne viskas klijavosi. Galioja ne tik įžaidėjams.