Abejonės dėl Šerniaus ir Nacickaitės pasiekimas: 5 įžvalgos po Europos čempionato


 

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iš Europos čempionato grįžo be medalių ir praradusi galimybę kovoti dėl olimpinio kelialapio. Kokias išvadas galima daryti po pasirodymo Vengrijoje?

 

Mantas Šernius nesugeba pasiruošti rungtynėms?

Come back'ų“ specialistas ar treneris, nesugebantis pasiruošti rungtynėms? Tai matėme ir LKL sezone. „Pieno žvaigždės“ panaikina milžinišką deficitą ir laimi rungtynes. Leisti varžovėms įgyti 16-19 taškų pranašumą, o po to bandyti jį panaikinti – tai tapo tendencija ir Lietuvos moterų rinktinės žaidime Vengrijoje.

Per dešimt rungtynių lietuvaitės pirmąjį kėlinį laimėjo tik kartą. Mače su Kroatija, kurią sudorojo 19 taškų skirtumu. M.Šernius įrodo savo profesionalumą, sugebėdamas reaguoti į įvykius žaidime, tačiau faktas akivaizdus: išankstinis trenerių štabo paruoštas planas Vengrijoje beveik niekuomet nesuveikdavo.

 

 

Laimėta

Lygiosios

Pralaimėta

1 kėlinys

1

2

7

2 kėlinys

5

0

5

3 kėlinys

6

0

4

4 kėlinys

5

1

4

 

 

Vieta aštunta, bet nuteikia viltingai

Po pergalės prieš būsimas čempiones serbes, užtikrinusios vietą atkrintamosiose, atrodė, kad rinktinė išties gali sukurti nedidelį stebuklą – iškovoti medalį ar bent kelialapį į olimpinį atrankos turnyrą (2-5 vietos). Deja. Vieta aštunta, tačiau audringos reakcijos nebuvo: M.Šerniaus skalpo nereikalauta, o kovingas, nors ir ne visuomet kokybiškas merginų žaidimas pelnė sirgalių simpatijas.

Dauguma žaidėjų dar tik artėja prie karjeros brandos (tik Sandra Linkevičienė ir Vita Kuktienė gimė anksčiau nei 1989), todėl to, ką komanda pademonstravo Vengrijoje, pakako, kad bendra opinija apie rinktinės perspektyvas susidarytų pozityvi.

Juolab, kad komandai trūko nemažų pajėgų. traumuotų Mantės Kvedaravičiūtės, Gretos Šniokaitės, Linos Pikčiutės, Giedrės Paugaitės ir iš rinktinės, gavus lenkų klubo pasiūlymą, pabėgusios Eglės Šulčiūtės. Lyderė Gintarė Petronytė Europos čempionate žaidė (dažnai tik bandė žaisti) kamuojama nugaros skausmų.

Jaunimas taip pat auga. LMKL dominuojanti Laura Svarytė į rinktinę nekandidatavo tik todėl, kad jos pozicijoje, kaip sakė M.Šernius, labai didelė konkurencija, o Laura Juškaitė nedrąsų „tuk tuk“ į rinktinės duris pabeldė jau šiemet. Nėra ženklų, liudijančių, kad ateityje rinktinė nieko įspūdingo negalės nuveikti.

 

 


Vėl žaidžia atakuojantį krepšinį

Tai, kad M.Šernius iš esmės pakeitė Lietuvos rinktinės žaidimą, kuris tapo ženkliai rezultatyvesnis, buvo matyti jau pernai, kai Europos čempionato atrankos rungtynėse lietuvaitės rinko po 86,3 taško. Dviejuose mačuose netgi sugebėjo perkopti 100 taškų ribą, ko moterų rinktinė nebuvo padariusi bent keliolika metų.

Vengrijoje M.Šerniaus komanda buvo ketvirta pagal rezultatyvumą (71,3). Turint omeny G.Petronytę stabdžiusią traumą ir netektis, su kuriomis rinktinė vyko į čempionatą – tai labai solidus rodiklis. Tai geriausias rinktinės rezultatyvumo vidurkis per pastaruosius penkis Europos čempionatus ir antras geriausias nuo 1997 metų, kai mesdamos po 76,5 taško lietuvaitės tapo žemyno čempionėmis.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinės rezultatyvumas pastaruosiuose penkiuose Europos čempionatuose:

 

Europos čempionatas

Taškų vidurkis

2015

71,3

2013

66,7

2011

63,2

2009

59,5

2007

61,1

 

 

Nacickaitė subrendo būti superžvaigžde

Kamilė Nacickaitė sužaidė tiesiog įspūdingą čempionatą. 15,7 taško ir 4,7 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes atlikdavusi šiaulietė buvo tikra komandos lyderė. Prieš dvejus metus Europos čempionate ji rinko po 10,3 taško, rezultatyvumu nusileisdama G.Paugaitei ir G.Petronytei, tačiau šįkart ji buvo svarbiausia žaidėja aikštėje. K.Nacickaitė ir G.Petronytė šiame Europos čempionate rinko 41 proc. visų komandos taškų.

Bet įdomiausia tai, kad gruodį 26-ą gimtadienį švęsianti K.Nacickaitė padarė tai, kas iki šiol buvo pavykę tik Jurgitai Štreimikytei. K.Nacickaitė tapo antrąja Lietuvos krepšininke ir pirmąja nuo 1997 metų, kuriai Europos čempionate pavyko peržengti 15 pelnytų taškų vidurkį. J.Štreimikytė auksiniame 1997 metų čempionate rinko po 19,5 taško, o vėliau (nei prieš tai) nė vienai Lietuvos krepšininkei žemyno pirmenybėse nepavyko pasiekti 15,0 taškų ribos.

Klausimas tik: ar nepadarė K.Nacickaitė klaidos, su turkų Adanos ASKI ekipa rankomis sukirsdama dar prieš Europos čempionatą?

Beje, pastaruosiuose penkiuose Europos čempionatuose rezultatyviausiomis rinktinės žaidėjomis buvo penkios skirtingos krepšininkės (K.Nacickaitė, G.Petronytė, S.Linkevičienė, E.Šulčiūtė, I.Šalkauskė).

 

Pergalės – raktas į populiarumą

Moterų krepšinis ko gero jau išbandė visas įmanomas priemones, kad sudomintų Lietuvos žiūrovą. Krepšininkės pozavo nuogos, LMKL rengė gražiausios žaidėjos konkursą, o į Žvaigždžių rungtynes jau sukvietė ko gero visas įmanomas šou verslo įžymybės. Klubai deda titaniškas pastangas viešųjų ryšių srityje, tačiau vis tiek moterų krepšinio rungtynes salėse stebi tik „draugai ir artimieji“.

Tai buvo jau penktas Europos čempionatas iš eilės, kuriame Lietuvos rinktinė nepateko į penketuką. Tačiau laimėti keli svarbūs mūšiai Vengrijoje, sukėlę pakankamai dideles emocines bangas socialinėje erdvėje, leidžia tikėtis, kad sugrįžusios pergalės galėtų pakelti moterų krepšinio populiarumą Lietuvoje. Jis to vertas.